Išlaikymas gali būti priteistas tiek pilnamečiams, tiek nepilnamečiams vaikams, kurie patys negali savimi pasirūpinti. Nepilnamečiam vaikui išlaikymas priteisiamas visais atvejai, o pilnamečiam vaikui išlaikymas priklauso tada, kai jam yra mažiau nei 24 metai, jis mokosi dieninio mokymo įstaigoje, nedirba, ir dėl to negali savęs išlaikyti pats.

Dažnai vaiko tėvai geranoriškai sutaria dėl išlaikymo, jo niekur nepatvirtina, ir tas išlaikymas būna geranoriškai mokamas iki kol vaikas užauga. Tačiau taip pat yra daug atvejų, kai išlaikymą mokantis tėvas/mama nustoja jį mokėti, ir nebepavyksta susitarti dėl tolimesnių mokėjimų. Dėl to rekomenduojame pasirašyti ir teisme patvirtinti taikos sutartį dar tada, kai dėl išlaikymo mokėjimo nėra ginčo.

Civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Taigi, išlaikymo vaikui dydis labai priklausio nuo tėvų pajamų, turimo turto ir pan. Teismas vertina, kiek vaikų išlaiko konkretus tėvas/motina, ar išlaiko vyresnius tėvus, ar turi finansinių įsipareigojimų, ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis teisma syra išaiškinęs, kad sprendžiant tdėl išlaikymo vaikui dydžio reikia vadovautis mininmalios mėnesinės algos kriterijumi. Laikoma, kad pusę šios sumos skiria tas tėvas/mama, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o kittą pusę - atskirai gyvenantis ėvas/mama. Jei vaiko tėvų turttinė padėtis ženkliai skiriasi, teismas gali didesnę išlaikymo dalį priteisti iš to ttėvo/motinos, kurio pajamos didesnės.

Išlaikymas vaikui priteisiamas konkrečia suma, ir vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, ekonominei situacijai, tėvų pajamoms ir pan. priteistas išlaikymas gali tapti nepakankamas patenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju galima kreiptis į teismą tam, kad padidintų priteisto išlaikymo sumą.

Būna atvejų, kai po to, kai priteisiamas išlaikymas, pasikeičia išlaikymą mokančio tėvo/motinos turtinė padėtis (sumažėja pajamos, ar atsiranda daugiau išlaikytinių ir pan.), ir jis nebegali mokėti tiek išlaikymo kiek priteista. Tokiu atveju galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo. Aišku, jei priteista tik minimali išlaikymo suma, tikimybė, kad išlaikymo dydis bus sumažintas, yra labai maža.

Teismas gali priteisti ne tik išlaikymą, be ir išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus.
Norint pateikti ieškinį dėl alimentų priteisimo, mums reikės iš Jūsų gauti šiuos dokumentus:

Laikoma, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra labiausiai vaiko interesus atitinkanti išlaikymo forma, bet yra ir kiti būdai vaikui išlaikyti. Šie būdai yra išlaikymas vienkartine išmoka, arba išlaikymas turtu. Taip pat galimas mišrus išlaikymas - pvz. dalį išlaikymo priteisti turtu, o likusią jo dalį - periodinėmis išmokomis.

Nepilnamečiam vaikui išlaikymas priteisiamas iki jo pilnametysės, ir mokamas tam tėvui/motinai, su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei vaikui yra ne daugiau nei 24 metai, jis mokosi dieninio mokymosi įstaigoje, nedirba, ir negali savęs išlaikyti, išlaikymas jam priklauso. Tokiu atveju išlaikymas mokamas pačiam vaikui, ne jo tėvui/moinai, kaip iki pilnametystės, ir į teismą kreiptis jis turėtų pats.

Vaiko tėvai dėl išlaikymo sumos ir mokėjimo sąlygų gali tiesiog susitarti gražiuoju, ir tokį išlaikymą mokėi, bei su vaiku bendauti iki pat jo pilnametystės. Tokie atvejai tikrai yra galimi, ir mes džiaugiamės, kai taip nutinka. Tačiau, kaip teisininkai, visda rekomendauojame apsisaugoti nuo to, kad ateityje viskas gali pasikeisti. Kol dėl visko sutarta geruoju, rekomenduojame pasirašyti taikos sutartį, ir ją patvirtinti teisme. Tokiu atveju, jei situacija pasikeis, galėsite išvengti bylinėjimosi teisme, kurio metu reikėtų įrodinėti tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, o teismo išlaidas, kurios neretai būna tikrai didelės, turi apmokėti bylą pralaimėjusi šalis (dažniausiai ta, kuri nemokėjo išlaikymo).
Jei susitarti dėl vaiko išlaikymo nepavyksta, prieš kreipiantis į teismą reikia kreiptis į mediatorių. Jo tikslas yra pabandyti tėvams susitarti geruoju, kad jiems neprireiktų bylinėtis teisme. Nuoširdžiai rrekomenduojame pasinaudoti mediacija, jei gavote mediatoriaus pranešimą - pavykus susitarti taikiai, galite sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, ir išsaugoti gerus santykius - tai labai svarbu vaikams.

Dažnai yra manoma, kad vaiko išlaikymas turi būti naudojams tik vaiko maistui ir drabužiams, gal kitiems būtiniesiems jo poreikiams užtikrinti, tačiau yra ne visai taip. Išlaikymo tikslas - užtikrinti pilnavertį vaiko gyvenimą, taigi, užtikrinti kad pinigų pakaktų ne tik tam, kas būtina, bet ir pramogoms, būreliams, žasilams ir pan. Vaikas, gyvenantis su vienu iš tėvų neturėtų gyventi blogiau, nei buvo įpratęs gyventi tada, kai gyveno su abiem tėvais.

Tėvų pareiigos vaikui gimusiam santuokoje ir ne santuokoje yra vienodos, vaikas nėra atsakingas už tėvų priimtus sprendimus. Tuo atveju, jei vaikas gimė ne santuokoje, klausiame, ar yra pripažinta vaiko tėvystė (vaiko tėvas nurodytas gimimo liudijime). Jei tėvystė nėra pripažinta, ją galima savanoriškai pripažinti pas notarą, arba pripažinti teisme. Išlaikymas vaikui, gimusiam ne santuokoje, priteisiamas taip pat, kaip ir gimusiam santuokoje.

Siriantis bendru sutikimu dėl to, su kuo liks gyventti nepilnamečiai vaikai, tėvai sutaria geruoju. Be abejo, sprendžiant šį klausimą rekomenduojame paklausti pačių vaikų nuomonės, ir kiek įmanoma, į ją atsižvelgti. Visgi, jei geruoju susitarti nepavyksta, teismas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, šį klausimą sprendžia vertindamas, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Tai apima tokius klausimus, kuris iš tėvų anksčiau daugiausiai rūpindavosi vaikais, ar turi sąlygas, tinkamas vaikams auginti, ar jo asmeninės savybės tinkamos vaikų auginimui, ir pan. Teismai sprendžia išanalizavę visas aplinkybes, kurios šeimose gali būti labai skirtingos. Beje, labai džiaugiamės, kad vis dažniau teismai patvirtina bendratėvystę - kai vaikai po tiek pat laiko gyvena pas kiekvieną iš tėvų, ir tėvai lygiaverčiai jais rūpinasi.

Deja, tokios situacijos taip pat pasitaiko, nors įstatymas numato, kad abiejų tėvų teisės yra lygios. Tais atvejais, kai yra teismo sprendimas, ir su vaikui gyvenantis tėvas/mama trukdo bendrauti su vaiku, galima kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo užtikrinimo. Tais atvejais, kai teismo sprendimo nėra, rekomenduojame spręsti situaciją geruoju, o deryboms nepavykus kreiptis į mediatorių, vėliau į teismą. Kartu su bendravimo su vaiku klausimu bus sprendžiamas ir vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimas.

Vaiko teisių atstovai bylose, susijusiose su vaiko interesais atstovauja vaiko interesus. Dažniausiai atvejais, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo klausimą sprendžia bendru sutikimu, vaiko teisės procese nedalyvauja.
Jei dėl klausimų, susijusių su vaiku yra ginčas, vaiko teisių tarnyba vertina situacijos atitikimą vaiko interesams, gali apsilankyti namuose, pabendrauti su vaiku, įvertinti situaciją ir pateikti išvadas. Tai yra normali praktika, ir tokio apsilankymo nereikia bijoti.

Taikos sutartyje išsprendžiamas ne tik vaiko išlaikymo klausimas, bet ir nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, bei bendravimo su vaiku tvarka, susitariama dėl jo auklėjimo, ir pan. Taigi, sutartimi įsipareigodamas (-a) mokėti išlaikymą, taip pat galite susittarti kaip bus švenčiami vaiko gimtadieniai, kasmetinės šventės, kaip bus renkamasi vaiko mokykla ar būreliai, kaip bus dalijamasi išlaidoms, su kuo vaikas leis atostogas ir dar daug kitų dalykų. Dažniausiai tie tėvai, kurie sutaria dėl vaiko išlaikymo, turi kur kas mažiau problemų dėl dalyvavimo vaiko gyvenime, nes tėvų tarpusavio santykiai nėra apkartinti ilgais ginčias dėl vaikų.